kraštas

krãštas sm. (4) 1. R, Sut, K, K.Būg krantas: Vežk rąstus į krãštą Nemuno J. Iki kito krašto upės tu nenuplauksi Vrb. Žuvis, ištraukta ant krašto, kvėpavo valandą ir nusibaigė S.Stan. Pasistatė gražią triobą ant pat upės krašto Grž. Tik mane išnešk į kraštą [iš marių]! Lkš. Mūsų Strėva nuog krašto negili Žž. Žuvininkai yra krašte ir turi (yra) pagavę daug žuvies J.Jabl. Toliaus matom plačius, lygius laukus, kuriuos Sidabra pavasarį ..., išeidama iš savo kraštų, kone visus apiplūsta BM177. Ant ežero kraštužio stov kareivių pulkelis JD1121. Jei išplauksi į kraštelį, mano mylas būsi StnD7. Ir priplaukė kraštẽlį, anytėlės dvarelį Niem3. Bangos benešdamos pagaliaus išmetė ją kraštan MPs. Kraštužio nepriplaukiau, dugnužio neprisisiekiau LTII544. Kraštas upės SD257. Kraštas marių SD20. Nuo krašto atstumti N. O tuojaus laivas priplaukė pri krašto GNJn6,21. Kaip jie kraštopi prisiyrė, tai jau pats vakaras buvo LC1878,12. Kurie kraštop plaukę, nuskendę TP1880,40. Zabulon gyvęs and krašto marių Ch1Moz49,13. Plaukydams priplauks norėtop kraštop savo MP80. Ir prisiyrė kraštop BtMr6,53. Ir ėjo anup karviumpi ant krašto pas vandenį BB1Moz41,13. Bei anys regėjo egipcionus išdvėsusius ant krašto marių BB2Moz14,30. | prk.: Menkutė jūsų pašalpa dažnai privesdavo mane prie skurdo ir prapulties krašto rš. ^ Antis ant marių, uodega ant krašto (svirtis) LTR. 2. KI254, SD112 pakraštys, pašalys: Leisk paliesti lūpom tavo rūbų kraštą S.Nėr. Brolis pro lango kraštą ilgai lydėjo nueinantį P.Cvir. Sumišusi pešiojo pirštais palaidinukės kraštą J.Balt. Nepjaustyk stalo krašto Ut. Guliu nuo krãšto [lovoje] Jnšk. Aname lauko kraštè geresnė žemė kaip šitame Jnšk. Užspausk gerai virtinių krašteliùs, ba verdant išsileis Upt. Semia ne iš savo krãšto Dkš. Atsisėdo ant kėdės kraščiuko V.Krėv. Baltais pinikais apkalinėti ir juodo grabo kraštai I.Simon. Reikė[jo] kraščiuky raides inaust Ds. Apsiūk skarelės kraščiùką Ds. Laivo krãštas BŽ32. Kraštai vokų SD285. Kraštas rūbe SD262. Kraštas sermėgos R141. Vienas planetos kraštas artėja į mus, kitas tolsta nuo mūsų P.Slavėn. Saulė jau nusileido už žemės krašto rš. Eidamas per mišką, išėjo į kraštą MPs. Maudosi pačiam krašte OG99. Žirgelis išplaukė jūreles mareles, o brolelis skendo į jūrių kraštelį StnD3. O kad ėjau kraštu kelelio, – mano vargeliai vidur kelelio DvD385. Iš kraštų raštai ir prieraštėliai, per vidurį žodeliai LTR. Nunešiu panytėlei didžią dovanėlę – rūgštinį obuolėlį raudonais krašteliais LTR(Jrb). Veždamas grūdus į sandėlį, šypsosi valstietis pro lūpų krašteliuką sp. Jo laukai prasideda nuo dangaus krašto (horizonto) rš. Gal iš didelio rašto, kad net kepurė an galvos krašto Prng. ^ Dvylika brolių vienoj lovoj guli, nė vienas ne iš krašto (rato stipinai) LTR(Lbv). Viduj prūdo kraštas bliūdo (mėnulis) Dv. 3. SD112 šalis: Koks gražus mažytis mūsų kraštas! S.Nėr. Mūs kraštas laimės ir tiesos skaisčiais žiedais pražydo K.Kors. Visur graži prigimtis, bet savajame krašte jinai maloni, brangi, graudina širdį J.Bil. Aš užaugau krašte, kur daug rūtų E.Miež. Mūsų tėviškė, tykiojo Nemuno kraštas, skurdžioje praeity pagarsėjo plačiai rš. Šneka, kad vyriausybė žada kraštą pervažiuot P.Cvir. Darbo žmonės tikri savo krašto šeimininkai (sov.) sp. Kraštas be kelių – kaip kūnas be arterijų sp. Per kraštą visomis kryptimis eina kauburiai Šlč. Įstabus žmogus, kurs ne mūsų krašto J. Turbūt jis bus iš tolimo krašto atvykęs Gs. Daug kas to krãšto žada važiuot į parodą Jnšk. Kai aš augau, mano kraštè visai kitep nešiojo Gs. Kituose kraštuose buvau Brš. Savo kraštą nubūti (nuprasti) sunku J.Jabl. Piktai būtų padaręs ir kraštamus naujo pasaulio DP138. Ir tebijais Jo visi kraštai žemės DP259. Viso svieto kraštai tur bijotisi Pono Dievo Mž148. ^ Kitas kraštas – kiti gyventojai PPr262. Savo krašte ir tvoros žydi LTR(Jnš). Kas galva – tai protas, kas kraštas – tai paprotys Slk. 4. šonas, pusė, šalis (krypties reikšme): Malonus jam buvo iš to krašto ir vėjelis A.Vien. Jie pamatė Vyturį iš kito krašto su kaimene avių parsivarant BsPI96. Iš katro kraštelio aš tave sulauksiu? JD1177. Kūčių vakare klausyt, kuriame krašte šunes loja, iš to krašto bus vyras Pnd. Kraštuosè gerai šveičia (lyja), o pas mus lašnoja tik su saulele Jnšk. Kraštaĩs pila lytus, o čia pagada Žal. Šiandiej kraštaĩs tai lyja Kp. Lietus jau kraštais belyja Skp. | Aš kitais kraštaĩs atejau Ll. 5. SD65,102 galas, pabaiga, riba, siena: Eitum ir krašto niekur nerastum P.Cvir. Nuo krašto ligi krašto sniegas rūksta tarp Sibiro platybių nuostabių A.Vencl. Ėjo per tą mišką visą dieną, bet krašto negalėjo pasiekti J.Balč. Žemės krãštas K. Yr platumui kraštas, yr dugnys gilumui: visiem mokslam nėra galo BM453. Bet ką tiktai turi žmonės, vis tai turi savo kraštus A.Baran. Surinks ... nuog kraštų dangaus iki kraštams jo BtMt24,31. Bažnyčia nuplato net ik kraštamus pasaulio DP378. Atejo nes nog kraštų žemės klausyt išminties Salomono Ch¹Mt12,43. ^ Ir platu su kraštu, ir gilu su dugnu MŽ. Iš tų pačių pinigų visiems kraštam (visam kam) reikia Ps. Tokio kaip tu ir krašte svieto nerasi (apie labai gerą ar labai blogą žmogų) Ds. Iš didelio rašto išejo iš krãšto Trgn, Slnt. Gs. 6. viršutinė indo dalis: O kai ąsotis buvo pilnas, alus pradėjo bėgti per kraštus žemėn J.Balč. Pripylė stiklinę sulig kraštaĩs Jnš. 7. išgražinimas audeklo ar drabužio pakraštyje, užraštis: Kvartūkas su kraštù Švnč. 8. ppr. dem. gabaliukas, sklypelis; truputis: Kraštelytis saulės bebuvo, kaip pralėkė kaukas Varn. Bloga dantį traukti, kai kraščiukė̃lis tėra Pc. Vaikas nudegė rietuką ir pilvo kraščiùką Skr. Turi kraštelį žemės, ir viskas Gs. | Iš to vidurio Lietuvos nėr girdėjimo (žinių) nė kraštùko Mrj. 9. R333, N kariuomenės priešakys. 10. tam tikras teritorinis vienetas: Pabaltijo kraštas su Ryga priešakyje prisijungė prie judėjimo rš. Lietuva amžiams atgavo Vilniaus ir Klaipėdos kraštus sp.

◊ ant bedùgnės krãšto arti pražūties: Aš pasijutau stovįs ant bedugnės krašto rš.

ausiẽs kraštù ne visai aiškiai (girdėti): Netikėtai kraštu ausies išgirdęs rš.

be gãlo be krãšto

1. labai: Vyrą mylėjo be galo be krašto rš.

2. labai ilgas, labai didelis, labai daug: Šiemet turim žiemą be galo be krašto Žem. Žemaitijoje buvo tuomet girės be galo be krašto A1884,60. Dvare ... naudos be galo be krašto buvo BsPI103.

iš krãšto išeĩti labai išdykauti: Vaikai, liaukitės – neišeikit iš krãšto Rs.

lū́pų kraštù

1. truputį: Kai ne kartą sunku, skųsčiaus lūpų kraštu, kam širdį Aukščiausias man davė Mair.

2. neaiškiai: Atsiliepė Galinis nenoromis, lūpų kraštu A.Vencl.

nė gãlo nė krãšto labai daug, be tvarkos: Kalba kalba – nė galo nė krašto, nė rask nė pamesk Mžš.

nei galų̃ nei kraštų̃ labai daug: Tamstos gi gerumo nei galų nei kraštų̃ A.Baran.

per kraštùs per daug: Jau per kraštùs žmonėm to gero Jnš. Ir pas juos per kraštùs nebyra Kš. Kad tau pinigų ir per kraštus byrėtų, vis tiek nieko nepasitaisysi Srv.

visùs kraštùs viską: Aštrus – ima net visùs kraštùs Gs.